Struktūra

Gan platūs vadovo tikslai įgyvendinami pasitelkiant atitinkamai sukomponuotą pastarojo struktūrą. Vadovo pagrindas yra pateikta tarmių tyrimų medžiaga - įrašai ir tarminiai tekstai, pateikti fonetine ir pusiau fonetine rašyba. Kaip surinktų duomenų interpretacija pateikiami moksliniai darbai, kuriuose nagrinėjami tiek bendro pobūdžio, tiek specifiniai klausimai. Itin svarbų kalbinių ir istorinių-kultūrinių reiškinių papildymą sudaro nuotraukos, filmai, skenuoti dokumentai.

 

Atitinkamai ištirti ir parengti vadovo puslapiuose bus skelbiami:

  • tarmių tyrimų medžiaga, t.y. kiekvienai lenkų vietovei specialiai parinktas garso įrašo fragmentas, šio fragmento fonetinė transkripcija (kalbininkams) ir pusiau fonetinis jo variantas (visiems); teksto kalbos konetaras, kuriuo bus paaiškinami nežinomi žodžiai ar netipiškos formos;
  • sociolingvistinio pobūdžio duomenys, t.y. trumpos pastabos apie interviu davusį asmenį, iš respondentų surinkta bei enciklopedijų, istorinių darbų pagrindu parengta informacija apie kaimą; tokiu būdu bus pristatyta ir aptariamos vietovės istorija;
  • iliustracinė medžiaga, pateikta vietovių ir informantų (jiems sutikus) bei materialiosios kultūros paveldo (koplyčių, kryžių, bažnyčių, malūnų, senų statinių) nuotraukų pavidalu;
  • įrašu pagrindu išrinkti naratyvai – respondentų pasakojimai apie senus laikus, senovinį mokslą, darbą, tikėjimus ir ritualus, požiūrius į kalbą ir etninį tapatumą;
  • mokslo populiarūs straipsniai apie Lietuvos lenkų kalbos tarmių kilmės istoriją, raidos kelius, įvairovę bei išsaugojimo perspektyvas;
  • moksliniai straipsniai skirti: sociolingvistiniam atskirų kalbinių teritorijų aprašymui; atskiroms vietovėms būdingų kalbos bruožų charakteristikai; svetimų kalbų interferencijos Lietuvos lenkų kalbos tarmėse analizei; išlikusių archaizmų (fonetinių, gramatinių, leksinių) analizei; surinktos onomastikos ir antroponimijos medžiagos aptarimui;
  • moksliniai straipsniai apie lietuvių, rusų ir baltarusių kalbų tarmių, taip pat vartojamų lenkų kalbos tarmių išplitimo teritorijose, funkcionavimo būdą; straipsniuose bus aptariami tarmių vertinimas bei būdingi bruožai, atsirandantys dėl svetimų (slavų) kalbų interferencijos lietuvių tarmėse;
  • iš teksto įrašų išrinkta ir apdorota leksika; kursime paribio žodyną, įtraukdami į jį diferencinio pobūdžio leksiką – senąją, siekiančią XIX amžių, ir šiuolaikinę, esančią tam tikra skolinių arba kitų kalbų lenkų tarmėse infiltracijos forma;
  • liaudies kultūros reiškinių aprašymai; aptariami bus: ritualų struktūra, folkloras, tikėjimai ir prietarai, išsiskiriantys savo daugiasluoksniškumu, panašiai kaip leksika ar kalbos bruožai, ir liudijantys apie skirtingų kultūrų paribyje tarpusavio egzistavimą ir susiliejimą;
  • bibliografija, susijusi su tiriamuoju arealu; planuojame naudotis ne tik lenkų kalba išleistais darbais, bet ir lietuvių dialektologų paskelbtais darbais apie kalbų kontaktus bei tarpdialektines interferencijas, parengti pastarųjų anotacijas ir tokiu būdu suteikti prie jų prieigą lenkų tyrinėtojams;
  • Lietuvos lenkų kalbos tarmių žemėlapiai, vaizduojantys tarmių išplitimą bei įvairovę; įkelsime tiek labiau žinomus žemėlapius, vaizduojančius DLK istoriją, tiek specialiai tarmių vadovui, atliktų tyrimų pagrindu parengtus žemėlapius;
  • kronikos skyrelis, kuriame pateiksime naujausią medžiagą apie aktualius studentų ir dėstytojų vykdomus vietovių tyrimus, žvalgomąsias ekspedicijas, mokslinius renginius.