KERNAVĖ

Miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, seniūnijos centras. Miestelyje veikia biblioteka, pradinė mokykla, medicinos punktas, girininkija, kapinės.
Miestelio vardas tikriausiai hidroniminis, nuo Neries dešiniojo intako Kernavės. B. Kviklys manė, kad žodis kernavė reiškia „klampi vieta pievose, miškuose“.


Kernavė pirmąkart minima 1279 m. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje. XIII a.–XIV a. Lietuvos teritorijoje užėmė ypatingą vietą, buvo vienas svarbiausių besikuriančios Lietuvos valstybės ekonominių, politinių ir gynybinių centrų – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, čia iki1321 m. buvo valdovų rezidencija, dažnai vadinama pirmąja Lietuvos sostine. Karai su kryžiuočiais ir vidaus tarpusavio kovos sutrukdė tolesnę Kernavės raidą. Ją nustelbė Trakai, Vilnius ir kiti administraciniai-politiniai centrai. 1792 m. gegužės 25 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. Karnavė garsi savo piliakalniais, nuo 1979 m. Kernavėje pradėti nuoseklūs archeologiniai tyrimai, 1989 m. įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.

Literatūra

Konstanty hr. Tyszkiewicz: Wilija i jej brzegi. Drezno: Drukiem i nakładem J.I.Kraszewskiego, 1871.
Napoleon Rouba: Przewodnik po Litwie i Białejrusi. Gdańsk: "Stella Maris", 1995: 88.
Słownik geograwiczny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom IV (K
ęs – Kutno), 1883: 46-47.
Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 522 psl.
Aleksiejus Luchtanas. Kernavė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006: 759-760.
Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14А (28) : Карданахи — Керо. С.-Петербургъ, 1895: 959.

Pateikėjas

[Kiernów, ZR25] Pateikėja moteris, gimusi 1925 metais Semeniškių kaime, prie pat Neries. Moka lenkų, lietuvių ir rusų kalbas. Anksčiau šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Dabar dažniau kalba lietuviškai, lenkiškai kalba tik su kunigu, pažįstamais lenkais, gyvenančiais miestelyje ir Vilniuje. Moka maldas lenkų ir lietuvių kalbomis. Mokėsi lietuvių mokykloje, baigė 4 klases.

Audio įrašas

Wszystkia budynki miałam jak faliwarak. Był tak, dom niadawno stawjony na kuloni, potam była gumna dawniejsza, tyko dach wielki, ala tak to byli ściany niewysokia, ala bardo pakowna była, i gumna nazywała sia po polsku. A wtedy był chlew nowy, świren nowy, łaźnia. Był potop przy mnia, i mama jisz|cze żyła, i tata. Wie co była, bardo marzła Wila. Raz zamarzła lody, aż do dnej, wtedy nie pułamała, jeszcze raz jak dał mroz, i zamarzła drugi raz, i potam jak łamała Wila, nie pułamała i woda dała na nasza tereny, to u n`as była kartofla, u nas była studnia tegu taka bardu fajna, woda była tam kryniczna, wykupana no wie bardu głemboka, i świrć był, to tam była nasza kartofla śpieszka pusypana. Tu wie, a ludzi mówili menszczyźni, o tu głupstwa, a łaźnia aż puza Wili, ża była dobrza łaźnia nowa, i mylim sia tam, i pieczyk był postawiony z kamieniow. A tam był komin i udmykali, i łaźnia udmykali, i sionki. Jak pupalim raniej, to kamieniami grzelim woda.
[fšystkʼæ budyŋkʼi mʼałam jak falʼivarak// był tak / dom ńædavno stavʼjony na kůlʼońi/ potɛm była gumna davńejša/ tyko dax vʼelʼkʼi/ alʼæ tak to bylʼi sʼʼcʼʼany ńevysokʼa/ alʼa bardo pakovna była/nu to i gumna nazyvała sʼʼa po polʼsku/ a ftedy był xlʼef novy/ śvʼiren novy/ łazʼʼńa// był potop pšy mńæ/ i mama jiš|če žyła/ i tata// vʼe co byłα/ bardo marzła vʼilʼa// raz zamarzła lʼody/ až do dnej/ ftedy ńe půłamała/ ješče ras jag dał mros/ i zamarzła drugʼi ras/to až dů i potæm jak łamała vʼilʼa/ ńe půłamała i voda dała na našɛ tereny/ to u |nas była kartoflʼa/ u n`as była studńa tegů taka bardu fajna voda była tam kryńična/ vykupana ńe bardu głemboka/ i śvircʼʼ był/ to tam była naša kartoflʼa sʼʼpʼeška pusypana// tu vʼe/a lʼuʒʼʼi muvʼilʼi menščyzʼʼńi/ o tu głupstva/ a łazʼʼńa aš puza vʼilʼi/ žɛ była dobžæ łazʼʼńa nova/ i mylʼim sʼʼa tam/ i pʼečyk był postavʼôny s kamʼeńof// a tam był komʼin i udmykalʼi/ i łazʼʼńa ůdmykalʼi/ i sʼʼoŋkʼi// jak pupalʼim ra|ńej/ to kamʼeńamʼi gželʼim voda]