MAIŠIAGALA

Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus). Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Maišiagalos dvaro rūmai (1812 m.), biblioteka, paštas, ambulatorija, dvi vidurinės mokyklos: lenkų (pradinė, įkurta 1781 m.) ir lietuvių (nuo 1992 m.) dėstomąja kalba, vaikų darželis, biblioteka. Gyvenvietės pakraštyje yra Maišiagalos piliakalnis. Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas. Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 1387–1392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše. 1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau carinė Rusija jas panaikino. Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 1802–1804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1861–1950 m. Maišiagala buvo valsčiaus centras. Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–1920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 1920–1939 m. Maišiagala priklausė Lenkijai. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 1945–1992 m. – daržininkystės tarybinio ūkio centras. 1994 m. pagal 1792 m. privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas.

Literatūra

Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México),Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 60.
Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 678-679.
Mejszagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce – Netreba), Warszawa, 1885, 243.
Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 60.
Mejszagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, T. VI (Malczyce – Netreba), Warszawa, 1885, 243.
Tadeusz Szynkowski, 1999, To wszystko Ojczyzna. Sześć wieków kościoła i parafii Mejszagoła, Wilno.

Pateikėjas

[Maišiagala, WA27] Pateikėja moteris, gim. 1927 m. Vaigeliškėse, 10 km. nuo Maišiagalos. Nuo 1937 metų gyvena Maišiagaloje. Baigė 4 klase lenkų mokyklos, dirbo aukle internate. Laisvai kalba lenkiškai, kiek prasčiau moka rusų ir lietuvių.

Audio įrašas

Ja skonczyłam wie pani ile, cztery klasy konczyłam. A potym do piontej poszła, ale potym już tutej my wyszli, ja piontej nie konczyła.To ja tak sobie, matymatyka znam, i wszystko tak o. Dobra byli. (Czyli cztery klasy pani jak skończyła, to wy do Mejszagoły wtedy przeszli?) Przeszli. Tak, tak, już tedy, i tegu tut jak już przeszed, już potym nie poszli, bo już nie była czasu uczyć sie. Nu. A teraz dzieci nu uczon sie. (Tutaj dzieci żyją w Mejszagole, czy gdzie indziej?) Tak, tak, pani, tak to tutej, o teraz w tym domu, co ja tutej, to czszech. Jeden, jeden, czek`aj, Piotrek dwanasta już klasa, Dominik o jedna niżej, to musi tyko dziewieńć czy tam ile, a Mateusz do drugiej, nie, Mateusz pierwsza klasa, czy druga, to już i nie pamientam. No ten pierwsza, to o takie. A tam drugiego syna to już uczą sie w Warszawie. (To już duże takie). Duże, tam oni stond już poszli z Mejszegoła, to oni uczą sie tam, nie wiem. Mówił, Daniel uczy sie tam, a Krzysiek, dać pani spokój, w Niemcach uczył sie. To wnuk, a teraz on, o Jezu drogi, wyuczył sie, samoloty buduji, robi, rzońdzi. Okropne rzeczy, mówiłam, Krzysiek, co ty zrobił, zwariował. A on jak w niemieckim tam, w Niemczych i potym jego skierowali tam, o Boże pani, gdzie tam jego skierowali, bo bardzo dobrze uczył sie. No i ot, postawili i oni samoloty tam robio.
[ja skončyłam v’e pan’i il’e/ čtery kl’asy končyłam// a potym do p’ontej pošła/ al’e potym juš tutej my vyšl’i/ ja p’ontej n’e končyła//to ja tak sob’e/ matymatyka znam/ i fšystko tak o// dobra byl’i// (Czyli cztery klasy pani jak skończyła, to wy do Mejszagoły ftedy przeszli?) pšešl’i// tak/ tak/ juš tedy/ i tegu tut jak juž pšešet/ juš potym n’e pošl’i/ bo juš n’e była času učyć śe// nu// a teraz dźeći nu učon śe// (Tutaj dzieci żyją w Mejszagole, czy gdzie indziej?) tak/ tak/ pan’i/ tak to tutej/ o teras f tym domu/ co ja tutej/ to čšex// jeden/ jeden/ ček`aj/ p’otrek dvanasta juš kl’asa/ dom’in’ik o jedna n’ižej to muśi tyko dźev’eńć čy tam il’e/ a mateuš do drug’ej/ n’e/ mateuš p’erfša kl’asa/ čy druga/ to juš i n’e pam’entam// no ten p’erfša/ to o tak’e// a tam drug’ego syna to juš učą śe v varšav’e// (To już duże takie)// duže/ tam on’i stont juš pošl’i z mejšegoła/ to on’i učą śe tam/ n’e v’em// muv’ił/ dan’el’ učy śe tam/ a kšyśek/ dać pan’i spokuj/ v n’emc../ n’emcax učył śe// to vnuk/ a teras on/ o jezu drog’i/ vyučył śe/ samol’oty buduji/ rob’i/ žońdźi// okropne žečy/ muv’iłam/ kšyśek/ co ty zrob’ił/ zvar’jovał// a on jak v n’em’eckim tam/ v n’emčyx i potym jego sk’eroval’i tam/ o bože pan’i/ gdźe tam jego sk’eroval’i/ bo bardzo dobže učył śe// no i ot/ postav’il’i i on’i samol’oty tam rob’o]