VANDŽIOGALA

Miestelis Kauno rajone, seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), yra paštas, vidurinė mokykla, biblioteka.
Rašytiniuose šaltiniuose Vandžiogala minima nuo 1384 m., kai įvyko mūšis su kryžiuočiais. XVI a. čia buvęs Vandžiogalos dvaras ir kaimas. 1643 m. miestelis gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1655 m. pastatyta Vandžiogalos bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Per 1863 m. sukilimą buvo sudegintas Ibėnų kaimas. Jo 30 šeimų buvo ištremtos į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų sentikiai.
XIX a. trečiame dešimtmetyje Vandžiogalos apylinkės buvo grynai lietuviškos. Tačiau XIX a. pabaigoje jau vyravo lietuvių-lenkų dvikalbystė. 1891 m. Vandžiogalos parapijoje grynai lietuviški tebuvo du kaimai: Gelnai ir Preišiogala. Bažnyčioje pamaldos ir pamokslai buvo sakomi tik lenkiškai. Po 1863 m. pralaimėto sukilimo, Ibėnų sudeginimo ir rusų kolonistų atkėlimo, net lietuvių kilmės bajorai iš daugelio tarp Kauno ir Kėdainių buvusių privačių dvarų ir bajorkaimių savo viltis ėmė sieti su Lenkija. 1897 m. carinės Rusijos visuotiniame surašyme 95% Vandžiogalos gyventojų užsirašė lenkais, o 1918–1919 m. steigiant savivaldybes, sudarė savo valsčiaus savivaldybę, miliciją, mokyklą, šias įstaigas paženklino Lenkijos herbu ir vėliava. Tačiau netrukus „Vandžiogalos lenkų respublika“ išnyko. 2001 m. gyventojų surašyme lenkais užsirašė 7,8 % Vandžiogalos seniūnijos gyventojų.

Literatūra

Вендзягола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1892, С.-Петербургъ; Т. 5А, 900
Вендзягола. Географическо-статистический словарь Российской империи, 1862, СПб; T. 1, 423.
Vandžiogala. Mūsų Lietuva, 1965, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla; T. 2, 356.
Wędziagoła. Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajówsłowiańskich, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego; Tom XIII, 209.

Pateikėjas

[Vandžiogala, BM40] Pateikėja moteris, gimusi 1940, vietinė. Kilusi iš mišrios šeimos – tėvas buvo lenkas, o motina lietuvė. Tėvai buvo ištremti į Sibirą, nes turėjo daug žemės. Su vyru ir vaikais kalba lenkiškai. Gieda lenkiškai bažnyčios chore.

Audio įrašas

Cały czas, o menża rodzice żyli i moje rodzice żyli. Wie, menża rodzicy tu oni byli, obywatalowia liczyli sia, byli oni wywieziona na Sibir, dziesieńć lat wybyli, i monż mój, menża siostra, i brat jeszcze jeden w Irkucku zostawszy sie. Mieli sto peńć haktarów. Dziadkowia zostali sie tutaj stare, a matki, ojca, czszech synow, i cur..., jo, Jan, Juljan, Józaf i Darunia, wywezli, w czterdziestym dziwontym roku. Przyjechalim z mogił, mówia, pójdzim lody. Nu to wo, tutaj oni mieszkali, troszeczka oni mieszkali tak na Kowna podjachawszy,[...] nie wiam, za lasami przódy była raniej wie kulonji wszystkich takich, ziemi jak mieli swoja. Manczyli sie tam, ludzi biednie nia żyli, a manczyli sia. Nie, tu u menża, faktycznie oni mieli, mniej, nie jest bardzo tak dużo, babunia miała i babunia była la jich tam wiela nu dawszy i lasu wie, i ziemi tej była dawszy, a potam jich jak ruzkułaczyli, ich wywezli stamtund, oni mieli wszystkie i materjał na budynak nowy stawić, i wszystko co. Tam jachali to Boża moj, wie dzieci wszystkia malutkia byli, menżu mujemu była dwanaścia lat. Nie, jakia to oni szlachty byli. A moja rudzicy to byli takia biadniejsza, chudzili też tak samo pu zarubotkach wszeńdzia, jak mówio, ala my tutej, i menża rudzicy i my wszystkia tutaj rudzona tutej, tak i jak mówi, i stond nia bylim wyjachawszy nigdzia.
Cały čas o menža rodz’ice žyl’i i moje rodz’ice žyl’i/ vʼe menža rodz’icy tů uońi byl’i/ uobyvatal’ov’eª l’ičyl’i s’eª/ byl’i ońi vyv’ez’uoneª na S’ib’ir/ dz’es’eńc’ l’at vybyl’i/ i monš muj/menža sʼostra/ i brat ješče jeden v Irkucku zostafšy s’e// m’el’i sto p’eńc’ αktaruf// dzʼatkovʼa zostalʼi sʼe tutaj stare/ a matk’i/ ojca/ čšex synof/ i cur.../jo/ Jan/ Jul’jan/ Juzαf i Daruńa/ vyv’ez’l’i/ f čterdz’estym dz’iv’ontym roku// pšyjexalʼim z mogʼił/ muvʼa/ pujdzʼim lʼody// nu to vo/ tutαj uońi m’eškal’i/ trošečka uońi m’eškal’i tak na Kuovnα pod’jaxafšy/[...] ńe vʼam/ za l’asam’i pšudy była rańej vʼe kůl’ońji fšystk’ix tak’ix/ z’em’i jak m’el’i svojα// mančyl’i s’e tam / l’udz’i b’edne ńeª žyl’i/ a mančyl’i s’eª// ńe, tu u menža/faktyčńe ońi mʼelʼi/ mńej/ ńe jest bardzo tag dužo/ babuńa mʼała i babuńa była l’a jix tam v’el’a nu dafš’y i l’asu vʼe/ i z’em’i tej była dafšy/ a potαm jix jak růskułačyl’i/ jix vyv’ez’l’i stamtůnt/ ońi m’el’i fšystkʼe i mater’jał na budynαk nuovy stav’ic’/ i fšystko co// tam . jaxal’i to Boža moj/ vʼe dz’ec’i fšystk’eª mal’utk’eª byl’i/ menžu můjemu była dvanas’c’a l’at// ńe, jakʼa to ońi šlʼaxty bylʼi// a muojα růdz’icy to byl’i tak’eª b’adńejša xudz’il’i teš tak samo pů zarůbotkax fšeńdz’a/ jak muvʼo/ al’α my tutej/ i menža rudz’icy i my fšystk’eª tutαj růdzona tutej/tak i jak muvʼi/ i stont ńeª byl’im vyjaxafšy ńigdz’eª]