
Lietuvos lenkų tarmės
2016 metų elektroninis leidinys, ISBN 978-609-459-803-6. Redaktorė Kristina RutkovskaVilniaus universitetas, Filologijos fakultetas,Polonistikos centras
VANDŽIOGALA
Miestelis Kauno rajone, seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), yra paštas, vidurinė mokykla, biblioteka.
Rašytiniuose šaltiniuose Vandžiogala minima nuo 1384 m., kai įvyko mūšis su kryžiuočiais. XVI a. čia buvęs Vandžiogalos dvaras ir kaimas. 1643 m. miestelis gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1655 m. pastatyta Vandžiogalos bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Per 1863 m. sukilimą buvo sudegintas Ibėnų kaimas. Jo 30 šeimų buvo ištremtos į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų sentikiai.
XIX a. trečiame dešimtmetyje Vandžiogalos apylinkės buvo grynai lietuviškos. Tačiau XIX a. pabaigoje jau vyravo lietuvių-lenkų dvikalbystė. 1891 m. Vandžiogalos parapijoje grynai lietuviški tebuvo du kaimai: Gelnai ir Preišiogala. Bažnyčioje pamaldos ir pamokslai buvo sakomi tik lenkiškai. Po 1863 m. pralaimėto sukilimo, Ibėnų sudeginimo ir rusų kolonistų atkėlimo, net lietuvių kilmės bajorai iš daugelio tarp Kauno ir Kėdainių buvusių privačių dvarų ir bajorkaimių savo viltis ėmė sieti su Lenkija. 1897 m. carinės Rusijos visuotiniame surašyme 95% Vandžiogalos gyventojų užsirašė lenkais, o 1918–1919 m. steigiant savivaldybes, sudarė savo valsčiaus savivaldybę, miliciją, mokyklą, šias įstaigas paženklino Lenkijos herbu ir vėliava. Tačiau netrukus „Vandžiogalos lenkų respublika“ išnyko. 2001 m. gyventojų surašyme lenkais užsirašė 7,8 % Vandžiogalos seniūnijos gyventojų.
Rašytiniuose šaltiniuose Vandžiogala minima nuo 1384 m., kai įvyko mūšis su kryžiuočiais. XVI a. čia buvęs Vandžiogalos dvaras ir kaimas. 1643 m. miestelis gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1655 m. pastatyta Vandžiogalos bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Per 1863 m. sukilimą buvo sudegintas Ibėnų kaimas. Jo 30 šeimų buvo ištremtos į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų sentikiai.
XIX a. trečiame dešimtmetyje Vandžiogalos apylinkės buvo grynai lietuviškos. Tačiau XIX a. pabaigoje jau vyravo lietuvių-lenkų dvikalbystė. 1891 m. Vandžiogalos parapijoje grynai lietuviški tebuvo du kaimai: Gelnai ir Preišiogala. Bažnyčioje pamaldos ir pamokslai buvo sakomi tik lenkiškai. Po 1863 m. pralaimėto sukilimo, Ibėnų sudeginimo ir rusų kolonistų atkėlimo, net lietuvių kilmės bajorai iš daugelio tarp Kauno ir Kėdainių buvusių privačių dvarų ir bajorkaimių savo viltis ėmė sieti su Lenkija. 1897 m. carinės Rusijos visuotiniame surašyme 95% Vandžiogalos gyventojų užsirašė lenkais, o 1918–1919 m. steigiant savivaldybes, sudarė savo valsčiaus savivaldybę, miliciją, mokyklą, šias įstaigas paženklino Lenkijos herbu ir vėliava. Tačiau netrukus „Vandžiogalos lenkų respublika“ išnyko. 2001 m. gyventojų surašyme lenkais užsirašė 7,8 % Vandžiogalos seniūnijos gyventojų.
Literatūra
Вендзягола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1892, С.-Петербургъ; Т. 5А, 900Вендзягола. Географическо-статистический словарь Российской империи, 1862, СПб; T. 1, 423.
Vandžiogala. Mūsų Lietuva, 1965, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla; T. 2, 356.
Wędziagoła. Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajówsłowiańskich, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego; Tom XIII, 209.
Pateikėjas
[Vandžiogala, BM40] Pateikėja moteris, gimusi 1940, vietinė. Kilusi iš mišrios šeimos – tėvas buvo lenkas, o motina lietuvė. Tėvai buvo ištremti į Sibirą, nes turėjo daug žemės. Su vyru ir vaikais kalba lenkiškai. Gieda lenkiškai bažnyčios chore.Audio įrašas