LENTVARIS
Lentvaris – miestas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į rytus nuo Trakų. Miestas turi didelį geležinkelio mazgą – kelius į Vilnių, Kaišiadorį, Trakus, Varėną ir kt. Gyvenvietėje yra Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1926 m.), Švč. Jėzaus Vardo seserų kongregacijos namai. Bažnyčios šventoriuje yra stogastulpis Lentvario apylinkės žmonių, žuvusių tremtyje, lageriuose ir per rezistencinį judėjimą, atminimui (pastatyta 1992). Mieste taip pat yra biblioteka (nuo 1941 m.), paštas, geležinkelio stotis, ambulatorija, šeimos medicinos klinika, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija, dvi vidurinės mokyklos ir viena pradinė, vaikų darželis, vaikų globos namai, informacijos ir konsultacijų, vaikų ir jaunimo (Lexus) centrai, Trakų rajono kultūros rūmų Lentvario filialas. Miesto šiauriniame krašte yra Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba. Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės. Lentvaris laikomas pramoniniu miestu, čia veikia kilimų (Kilimai, nuo 1957 m.), metalo gaminių (Lentima, Kaitec, Minartis, Gijona), medienos apdirbimo (Lentvario mediena), medinio karkaso skydinių namų (Jūsų namas), santechnikos, šildymo įrenginių (Kaitra, įsteigta 1949 m.) gamyklos. 1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario (iki 1939 vadintas Landworowo) kaime buvo 14 kiemų. Nuo XIX a. vidurio iki 1939 m. Lentvario dvarą valdė Tiškevičiai. 1870 m. įsteigti vielos ir vinių, 1911 m. – dildžių ir metalo dirbinių fabrikai. XX a. pradžioje veikė dvi kalkių degyklos. 1920–1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. 1925 m. čia Lenkijos administracija įsteigė laikiną koncentracijos stovyklą. Per Birželio sukilimą 1941 06 23 miestą užėmė lietuviai sukilėliai. 1941 09 30 nacių okup. valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti (kartu su Onuškio, Rūdiškių, Trakų) Lentvario žydai. 1944 03 miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą miestas smarkiai nukentėjo. Miesto teisės gautos nuo 1949 m. 2001 m. patvirtintas miesto herbas.
Literatūra
Lentvaris. Mūsų Lietuva, T. 1, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, 456.Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo),Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 799–800
Landwarowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, Tom V, 75.
Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 799–800.
Pateikėjas
[Lentvaris, IB27] Pateikėja moteris, gimusi 1927 m. Dobrovolės kaime, 5 km. nuo Lentvario. Nuo 1962 metų gyvena Lentvaryje. Baigė 4 klases lenkų mokylos. Šeimoje kalba lenkiškai, moka rusų, lietuviškai nekalba. Dirbo žemės ūkyje.Audio įrašas
Mieli guspodartwo, pracowali na roli. U nas było po czszy sznury, w sznurze było tam po trzy i pół hektara, po wiele, bo to było, jak byli dwa braci, znaczy, to jeden miał dziesieńć, czy dwanaście, ja już nie pamientam, nu dość że czszy sznury byli, takie szerokie, duże. Mieli las blisko hrabiowski. Ten Jan Tyszkiewicz był, to tam w lesie krowy paśli, ale musieli brać puzwolenie, odrabiali w majontku, bo on był, majontek miał Waka te, o co teraz Wokie, to to był majontek hrabiowski, nu tam czszebyło od krowy szesnaście wozów wywieźć nawozu. Tam u nich na pole. Nu i jak u nas byli czszy krowy, to już tam brat jedzi, pracuji, wydawali taki bilety, potym był liśniczy, był gajowy, nu przewierzajo. I hrabia czensto przyjeżdżał, na koniu, z żono, ale on w czszydziestym szóstym roku zginuł w wypadku samolotu i puchowany on tam przy kaplicy Wokie, Jan Tyszkiewicz, on młody był. A żona wyjechała. Tak. Trocka Waka, nu Wokie, Wokie, to Trocka tak nazywajo, tak. A żona jak wyświencali kaplica, bo jak to wojnu, to ona była niczynna. A potym jej znaczy już zaczeli użytkować i wyświencali, to była przyjechawszy tego hrabiego, byli dwie córki, oni w Belgii. Ja ich tam kiedyś to ni znałam, ale tylko jak my byliśmy na tym wyświenceniu, to oni byli przyjechawszy, już tam dużo ludzi było, to jedna mówiła, ja tyko tyle pamientam ojca pogrzeb, bo on był w ułanach, czy co ten ojciec, już on wiadomo, hrabia, to było bardzo dużo wojska i było znaczy ułanow na koniach.
[m’el’i guspodartvo/ pracoval’i na rol’i// u nas było po čšy šnury/ v šnuže było tam po čšy i puł hektara/ po v’el’e/ bo to było/ jak byl’i dva braći/ značy/ to jeden m’ał dźeśeńć/ čy dvanaśći/ ja juš n’e pam’entam/ nu dość že čšy šnury byl’i/ tak’e šerok’e/ duže// m’el’i l’as bl’isko hrab’ofsk’i// ten jan tyšk’ev’ič był/ to tam v l’eśe krovy paśl’i/ al’e muśel’i brać puzvol’en’e/ odrab’al’i v majontku/ bo on był/ majontek m’ał vaka te/ o co teras vok’e/ to to był majontek hrab’ofsk’i/ nu tam čšebyło ot krovy šesnaśće vozuv vyv’eść navozu// tam u n’ich na pol’e// nu i jak u nas byl’i čšy krovy/ nu to juš tam brat jedźi/ pracuji/ vydaval’i tak’i b’il’ety/ potym był l’iśn’ičy/ był gajovy/ nu pšev’ežajo// i hrab’a čensto pšyježdžał/ na kon’u/ z żono/ al’e on f čšydźestym šustym roku zg’inuł v vypatku samol’otu i puxovany on tam pšy kapl’icy vok’e/ ten jan tyšk’ev’ič/ on młody był// a žona vyjechała// tak// trocka vaka/ nu vok’e/ vok’e/ to trocka tak nazyvajo/ tak// a žona jak vyśv’encal’i kapl’ica/ bo jak to vojnu/ to ona była n’ičynna// a potym jej značy začel’i užytkovać i vyśv’encal’i/ to była pšyjechafšy tego hrab’ego/ byl’i dv’e curk’i/ on’i v bel’g’ji// ja ix tam k’edyś to n’i znałam/ al’e tyl’ko jak my byl’iśmy na tym vyśv’encen’u/ to on’i byl’i pšyjechafšy/ juš tam dužo l’udźi było/ to jedna muv’iła/ ja tyko tyl’e pam’entam ojca pogžep/ bo on był v ułanach/ čy co ten ojćec/ juš on v’adomo/ hrab’a/ to było bardzo dužo vojska i było dužo značy ułanof na kon’ach]