IMBRADAS

Imbradas – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Imbrado ežero šiauriniame krante. Seniūnijos centras. Kaime yra Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1787 m.), veikia Antazavės mokyklos pradinio ugdymo skyrius, biblioteka, paštas.
1677 m. šaltiniuose minimas Imbrado dvaras, priklausęs dvarponiams Moliams. Pirmoji Imbrado bažnyčia pastatyta 1787 m. 1920 m. įkurta pradžios mokykla. Sovietmečiu buvo Stelmužės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Kaimo etimologija yra vandenvardinė, kilusi nuo greta telkšančio Imbrado ežero. Pastarojo vardas tikriausiai susijęs su tarminiu veiksmažodžiu imbristi (t.y. įbristi).

Literatūra

Imbody. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, 1880-1914, Tom III, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 276.
Imbradas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1986, T. 2 (Grūdas-Marvelės), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 50.
Imbradas. Mūsų Lietuva, 1964, T. 1, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 565.

Pateikėjas

[Imbradas, WP39] Pateikėja moteris, gimusi 1939 metais Nedožinkos kaime netoli Stalmužės, dirbo prie bažnyčios. Ištekėjus persikėlė į Imbradą. Lankė lietuvių mokyklą, baigė septines klases. Prastai mokėjo lietuvių, todėl mokytis buvo sunku. Kilusi iš mišrios šeimos. Dabar su vyru kalba lietuviškai, o kaimą laiko daugiakalbiu. Sakosi kasdien vartojanti tris kalbas – lenkų, lietuvių ir rusų. Jos tėvas tarnavo lenkų kariuomenėje, ketino emigruoti į Lenkiją.

Audio įrašas

Nu ona żyła u tych bogatych takich, chtóry byli, ona była służankaj, jeść gotowała tam, nu i rozpowiadała, że Stelmuże było mocno pienkna. Dwor taki był, tam gdzie żyli te i tedy był ten park, gdzie tam kościołak ten był, niby ten kościołak był pastrojony jak już tego i pana, tam dla swoich wszystkich tych okoliczności, chtóry tam żyli ludzi, jego chtóry robili w jego. Tutej jejny słowy wszystko. To ona wszystek czas służyła, rozpowiadała, ża ona mówiła, ża i teraz w tym parku tu nic nia ma, ża była mocno ładnia, wszeńdzia kwiatami zasadzona była, i wszystak park mocna ładny i kościołak był ładny mocno, nu i wszystko wspominała, ża pani była mocna dobra, jakaś tam młoda, po mojemu, że u jich dzeci nia była, ża ta... Nu jak oni tam żyli rozpowiadali. Ona wszystak czas mówiła, że mocno już tam był dobry ten pan, i oni tam domik jichny był niadaleku. To ja za muż jak wyszłam, to wszystko my schodzili sia z tej paniaj, wszystak czas tam.
[nu uoﺍna žyła u tyx bogatyx tak’ix xtury byl’i/ oǀna była słužaŋkaj/ jes’c’ gotovała tam/ nu i rospov’adała/ že Stel’muže było mocno p’eŋkna/ dvor tak’i był/ tam gʒ’’e žyl’i te i tedy był ten park gʒ’e tam kos’’c’’ołak ten był/ n’iby ten kos’c’ołak był pαstrojony jak juš tego i pana/ tam dl’a svoix fšystk’ix tyx okol’ičnos’c’i/ xtury tam žyl’i l’uʒ’i/ jego xtury rob’il’i v jego/ tutej jejny słovy ona fšystko/ to o|na fšystek čas słužyła// rospov’adała/ žæ o|na muv’iła/ žæ i teras f tym parku tu n’ic n’eª |ma/ žæ była mocno ład’n’a/ fšen’ʒ’a kv’atam’i zasaʒona była/ i fšystak park mocnα ładny i kos’c’ołak był ładny mocno/ nu i fšystko spom’inała/ žæ pan’i była mocnα dobra/ jakas’ tam młoda/ po mojemu/ že u jix ʒ’ec’i n’eª była/ ža ta// nu jak oǀn’i tam žyl’i rospov’adal’i// oǀna fšystak čas muv’iła/ že mocno juš tam był dobry ten pan/ i on’i tam dom’ik jixny był n’adal’eků// to ja za muš jak vyšłam/ to fšystko my sxoʒ’il’i s’a s tɛj pan’aj/ fšystak čas tam]