PŪŠKOS
Kaimas Ignalinos rajone, 10 km į pietryčius nuo Rimšės ir 3 km į šiaurės rytus nuo Meikštų, pasienyje su Baltarusija. Stovi Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia (pastatyta 1845 m.). Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalba. Dauguma gyventojų kalba lenkiškai.
Kaimas priklausė grafui Pizaniui, kuris iš viso turėjo 120 ha žemės. Pizanių šeima atvyko iš Graikijos, Mikalojus Pizanis gavo 1796 m. iš caro Pavelo žemes valdas. Prie bažnyčios sienos išliko paminklas grafui, ant kurio yra užrašyta, kad jis pastatė Puškų bažnyčią. Grafas skyrė 12 ha žemės bažnyčiai, vėliau jo žmona Maria skyrė dar 6 ha.
Kaimas priklausė grafui Pizaniui, kuris iš viso turėjo 120 ha žemės. Pizanių šeima atvyko iš Graikijos, Mikalojus Pizanis gavo 1796 m. iš caro Pavelo žemes valdas. Prie bažnyčios sienos išliko paminklas grafui, ant kurio yra užrašyta, kad jis pastatė Puškų bažnyčią. Grafas skyrė 12 ha žemės bažnyčiai, vėliau jo žmona Maria skyrė dar 6 ha.
Literatūra
Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajówsłowiańskich, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, Tom XV, 469; Tom XIII, 295.Pateikėjas
[Pūškos, S23] Pateikėja moteris, gimusi 1923 metais Vaitiškės kaime, 1,5 km. nuo Pūškų. Kolūkio laikais apsigyveno Pūškuose, visą laiką dirbo fermoje.Audio įrašas
A tutaj to pan był Pizanin, tutaj to panska ziemia wszyskia, tu o wszyskia te Puszki. Ona teraz do Polski wyjachała, ona wyjachała, potym pan zmar, to na cmantarzu przy kościela pochowany, cymentarz. A pani Pizanowa wyjachała, nu a tutaj wie poprzyjażdżali tedyż ludzi, tutej kałkozy byli, to o jich dwa domy te pańske. Nu tak, a tak dzietka, nu co ja wam pa|wiem wencej. Tutej, aj wo tyko jak widać te domy, a tam na posiołku jest czszy domy, tyko jeden żyji gospodarz, a dwa poumerali, rodzice, a dzieci to u Ignalinie. Późni w Snieczkusie dzieci. A tak, a dwa domy, dobre, ładne domy, rodzice pobudowali, nu ji nie ma komu żyć. I ja zdrowie, ta dzietki żeby zdrowie, nu dzie ta zdrowie, już sedymdziesiont siódmy rok, ji wo persi mocno boli. Dziś tak drennie mnie, persi bolo, nogi, rency bolo. Nu ji tak ǀdzietanka i żyja ja. Nic nie mam, ni krowy nie mam, nic, parsiuczków... Ka|toliki, tu wszystkie ka|toliki, tu nie ma ni Ruskich, nie, jedna tyko Ruska, ale takie dobra ludzi, mocno dobra ludzi. Oni i do kościoła, wo świencili ziółki, te ziółeczki, waneczki, i do kościoła jidzi, wo świentego Antoniego był w Puszkach, nu to oni dobra ludzi, bardzo.
[a tutαj to pan był P’izan’in/ tutαj to panska z’’em’a fšysk’a tu o fšyskʼa te Pušk’i/ ona teraz do polʼskʼi vyjaxała/ ona vyjaxała/ potym pan zmar/ to na cmantažu pšy kos’’c’’el’a poxovany/ cymentaš/ a pan’i P’izan’ova vyjaxała/ nu a tutαj vʼe popšyjažǯali tedyš l’udz’’i/ tutej kałkozy byl’i/to o jix dva domy te pańsk’e// nu tak / a tak dzʼʼetka nu co ja vam pā|v’em v’encej// // tutej/ aj vo tyko jak v’idac’ te domy/ a tam na pos’’ołku jest čšy domy/ tyko jeden žyji gospodaš/ a dva poum’eral’i/ rodz’’ice/ a dz’’ec’’i to u Ignalińe/ puz’’n’i v Sńečkus’e dz’’ec’’i// a tak/ a dva domy/ dobre/ ładne domy/ rodzʼ’ice pobudoval’i/ nu ji n’e ma komu žyc’// i ja zdrov’e/ ta dz’’etkʼi žeby zdrovʼe / nu dzʼʼe ta zdrov’e/ juš s’’edymdz’’es’’ont s’’udmy rok/ ji vo p’ers’’i mocno bol’i// dz’’is’’ tak drenn’e mn’e/ p’ers’’i bol’o/ nog’i/ rency bol’o// nu ji tak ǀdz’’etaŋka i žyja ja// n’ic n’e mam/ n’i krovy n’e mam/ n’ic/ parsʼʼučkuf// // ka|tol’ik’i/ tu fšystkʼe ka|tol’ik’i/ tu n’e ma n’i Rusk’ix/ n’e/ jedna tyko Ruska/ al’e tak’e dobra l’udz’’i/ mocno dobra l’udz’’i// on’i i do kos’’c’’oła/ vo s’’v’enc’’il’i z’’ułk’i/ te z’’ułečk’i/ v’anečk’i/ i do kos’’c’’oła jidz’’i/ vo s’’v’entego Anton’ego był f Puškax/ nu to on’i dobra l’udz’’i/ bardzo]
