BRAŽUOLĖ

Kaimas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje ir Trakų seniūnijoje, 5 km į šiaurę nuo Trakų, prie plento į Vievį. Per kaimą teka Bražuolė. Seniūnaitijos centras. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.

Apylinkėse gyventa dar bronzos amžiuje, prie kaimo yra I tūkstantmečio pr. m. e. – XIV a. senovės gyvenvietė, išlikęs IX a. – XII a. pilkapynas. Bražuolės upės kairiajame krante yra Bražuolės piliakalnis, kuriame buvo Bražuolės pilis, XIV a. įėjusi į Vilniaus gynybinę sistemą. Istoriniuose šaltiniuose Bražuolė minima 1382 m. – joje pasirašyta Bražuolės sutartis tarp kunigaikščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino dėl nepuolimo, kuri buvo nukreipta prieš Kęstutį.

Literatūra

Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, Tom I, 356; Tom XV, cz.1, s. 229. Bražuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 461 psl.

Pateikėjas

[Bražuolė, GS38] Pateikėja moteris, gimusi 1938 metais Bražuolės kaime. Su vyresniais šeimos nariais ir kaimynai kalba lenkiškai. Su anūkais kalba rusiškai arba lietuviškai. Baigė 4 klases lenkų mokyklos. Lanko pamaldas Trakų bažnyčioje lenkų kalba. Dirbo kolūkyje, atlikdavo įvairius darbus. Kasdien vartoja tris kalbas – lenkų, rusų ir lietuvių. Šeimoje dažniau vartoja lenkų kalbą.

Audio įrašas

Moge ciaplica pokazać, jeśli, a czym to, samochodem sami, to mogli zajechać. Truskawki mieli, ale barzdzo spaliło ten rok. Tam troche pulewało, nu to księdzu dwa razy zawiozła. U nas ksiądz barzdo dobry, młody, taki dobry, taki przyjemny. (Po litewsku rozmawia?) I po polsku pięknie rozmawia. On sam z tych, tamej, dzieści od Pobradzia, ale nie Pobradzia. Barzdo … No i co mam tu: kabacz|ki, marchwie, kartofle, cybule, marchwia. O tu ni ubeszła. Tu ugórki, cybuli. A tu jisz|cze synowa przysłała jej, o, czosnku tysionc posadziwszy. Sprzadawali zeszły rok… A to to co czy wiedzo? Tytun. Ku|ryć. Nu ja nie sieje, to on sam. A tam len. My trocha wierzby robim, palmy. (A jak robić taką wierzbę z lnu?) Linu, i trawy, i tam wszystko. Ni jeden len. O kwiaty tam posadzone i tam póź|niej kwiaty te suchetki takie. (A po co to robić?) Na te, na Palmowa i na Kaziuka. Nu na Kaziuka to ja nie jada, ja tyko na Palmowa pod Ostra Brama.

[moge ćapl’ica půkazac’ jeślʼi/ a čym to/ samoxodɛm samʼi/ to moglʼi zajexać// truskafk’i mʼelʼi/ ale barzdzo spal’iło ten rok// tam troxe půlevało nu to ks’endzu dva razy zav’ozła// u nas ks’ondz barzdzo dobry/ młody/ tak’i dobry tak’i pšyjemny// (Po litewsku rozmawia?) i pů polsk’u p’enkńe rozmav’a// on sam s tyx/ tamej/ dźeśći ůt půbradźa/ ale n’e pobradźa / barzdo …// no i co mam tu kabač|k’i/ marxv’e/ kartofle/ cybule/ marxvʼa/ o tu ni ůbešła // tu ůgurk’i / o cybul’i// a tu jiš|če synova pšysłała jej/ o čosku tyśonc posadźifšy// spšadaval’i žešły rok// a to to co čy v’edzo// tytun // ku|ryc’// nu ja ńe śeje/ to on sam // a tam lʼen// my troxɛ v’ežby rob’im/ palmy// (A jak robić taką wierzbę z lnu? ) lʼinu/ i travy/ i tam fšystko// ńi jeden len// o kv’aty tam půsadzonɛ/ i tam puź|ńej kv’aty te suxetk’i tak’e// (A po co to robić?) na te/ na palmowa i na kaźuka// nu ja na kaźuka to to ńi jada/ ja tyko na palmowa pod ostra brama]