Lietuvos lenkų tarmės

2016 metų elektroninis leidinys, ISBN 978-609-459-803-6. Redaktorė Kristina Rutkovska
Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas,Polonistikos centras

BACHMATAI

Kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 7 km nuo Magučių. Dabar kaime gyvena apie 20 žmonių. Pagal pateikėjus, kadaise kaimas buvo didesnis, vietiniai gyventojai mokėjo lenkų kalba. Dabar lenkiškai kalba tik vyresnės kartos gyventojai, dominuoja lietuvių kalba.

Literatūra

Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajówsłowiańskich, 1880-1914, Tom XV, cz. 1, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 63.

Pateikėjas

[Bachmatai, JP14] Pateikėja moteris, moka lenkų kalbą, gali kalbėti lietuviškai, bet daro tai retai. Pasakoja, kad anksčiau kaimas buvo didesnis ir žmonės tarpusavi kalbėjo lenkiškai. Dabar kaime daug atvykėlių iš kitų kaimų, kurie kalba lietuviškai. Pateikėja baigė kelias klases lietuviškos mokyklos, kur buvo dėstoma rusų ir lenkų kalba. Teigia, kad lietuvių kalbą pramoko kalbėdama su kaimynais. Pamaldų vyko į Zarasus, kur sekmadieniais buvo ir mišios lenkų kalba. Abi jos dukros moka lenkų kalbą, o anūkėliai nesupranta ir nekalba lenkiškai.

Audio įrašas

(Jak kiedyś post był?) A kiedyści mama nie dawała, mówi, pościcia, bo jak ja umża, to jak wy pójdzicia, to ja brykna nogaj was, to dlategu pościli. Pjontak pościli, zawsza, nu teraz też ja poszcza w pjontak, nie jem, ja też można mówić, że i nia moga miensa, stara. Nu śledź, tak po polsku, nie? Kupi, kartofli zgotuji, nu a co beńdzisz jeść, harbata, nu ji buraczki zgotuji i też tym jak powiedziać olejim, nu nia tak smacznie, ale jedzu, poszczu, czakaju Wialkanocu, a teraz co dzień Wielkanoc. Oni nia wiedzo kiedy Wialkanoc, co dzień, nu jajka co dzień, skwarka co dzień. I saładuszka robili, smaczna saładus..., i w tej, w dzieży hdzie chleb miesili, robili, robili, nu jak to w piecy, nu musi i na plitce można, monka żytnia zasypi jak zagotuji sie woda, jej zasypi, nu ji wszystko jej czszeba do dzieży tej, gdzie chleb o miesi sie. Ona postoji, ona niby jak padkiśni, a tedy bierze i cukru czszeba pasypać, a tak że ona nie smaczna, nu ji jedli, jadłam i ja, nawyt z bobym, ali smacznie z bobym, smačniej jak z kartoflo i z chlebym.

(Jak kiedyś post był?) a kʼedysʼcʼi mama nʼe davała/ muvʼi posʼcʼicʼα/ bo jak ja umža/ to jak vy pujʒʼicʼa/ to ja brykna nogaj vas/ to dlʼategu posʼcʼlʼi// pʼjontak posʼcʼilʼi/ zafša/ nu teras teš ja pošča f pʼjontak/ nʼe jem// ja teš možna muvʼicʼ/ že i nʼea moga mʼensa/ stara// nu sʼlʼecʼ/ tak po polʼsku/ nʼe// kupʼi/ kartoflʼi zgotuji/ nu a co benʼʒʼiš jesʼcʼ/ ɤarbata/ nu ji buračkʼi zgotuji i teš tym jak povʼeʒʼαcʼ olʼejim/ nu nʼea tak smačnʼe/ alʼe jeʒu/ pošču/ čakaju vʼαlʼkanocu/ a teras co ǀʒʼenʼ vʼelʼkanoc/ oǀnʼi nʼea vʼeʒo kʼedy vʼαlʼkanoc/ co ʒʼenʼ/ nu jajka co ʒʼenʼ/ skvarka co ʒʼenʼ// i saładuška robʼilʼi/ robʼilʼi/ smačna saładus.../ i f tej/ v ʒʼežy ɤʒʼe xlʼep mʼesʼilʼi/ robʼilʼi/ robʼilʼi// nu jak to f pʼecy/ nu musʼi i na plʼitce možna/ moŋka žytʼnʼa zasypʼi jag zagotuji sʼe voda/ jej zasʼypʼi/ nu ji fšystko i jej čšeba do ʒʼežy tej gʒʼe xlʼep o mʼesʼi sʼe/ ona pastoji/ ona nʼiby jak patkʼisʼnʼi/ a tedy bʼeže i cukru čšeba pasypacʼ/ a tag že ona nʼe smačna/ nu ji jedʼlʼi/ jadłam i ja/ navyt z bobym/ alʼi smačnʼe z bobym/ smačǀnʼej jak s kartoflʼo i s xlʼebym]