PANERIAI
Paneriai – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, kairiajame Neries krante, prie vienos iš Neries kilpų. Seniūnaitijos centras. Išlikusi dvaro sodyba su parku. XIX a. Panerių apylinkėse per Nerį kėlėsi Napoleono kariuomenės dalinys, vadovaujamas Mišelio Nėjaus. Panerių dvaras minimas nuo XVIII a., vietovė šaltiniuose užrašoma kaip Ponary. Ilgą laiką kaimas tapatintas su gretimais esančiomis Karageliškėmis. XVIII a. Panerių dvarą kūrė karališkojo dvaro šambelionas (tvarkytojas) Simonas Liudvikas Gutakovskis (1783–1811). XVIII a. pabaigoje jis dvarą pardavė kitam karališkosios tarnybos tarnautojui, buvusiam karaliaus sekretoriui S. Puzinai, kuris 1819 m. testamentu dvarą perdavė dukrai Aleksandrai, ištekėjusiai už J. Riomerio. Po to dvarą valdė jų sūnus Stanislovas Riomeris, o po jo vėl perėjo į moteriškas rankas – jo dukra Marija ištekėjo už A. Chrapovickio nuo Dotnuvos. Marijos dukra Evelina Lubeneckienė-Gostomskienė (1851–1922) su vaikais iš pirmosios santuokos buvo paskutiniai dvaro valdytojai, kadangi dvaras per žemės reformą 1922 m. išparceliuotas. Centrinės dvaro sodybos su 30 ha žemės savininkas S. Kairiūkštis dvare buvo įsteigęs pensioną, į kurį vasaroti suvažiuodavo apie 100 poilsiautojų iš Laikinosios sostinės – Kauno. Lietuvą okupavus sovietams, Kairiūkščiai buvo išvežti į tremtį, o nacionalizuotas dvaras atiteko Rašytojų sąjungai. Vėliau, čia buvo vaikų namai, o nuo 1968 metų – Vievio sanatorinė-internatinė mokykla. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė vaizdingoje vietoje ant Neries kranto stovintys dviaukščiai dvaro rūmai. Nuo rūmų matosi upės vingis su didele sala, slėnį supa miškingos Neries senslėnio kalvos. Greta dar tebestovi menkaverčių pokarinių pastatų apsupti dvaro ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kumetynas, ledainė. Iš jų vertingiausias yra medinis kumetyno pastatas, nes kituose Lietuvos dvaruose tokios paskirties pastatai dažniausiai jau sunykę.
Literatūra
Vykintas Vaitkevičius, 2013, Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga, Vilnius: Mintis.Paneriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. II (K–P), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 755.
Paneriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. III (Masaitis-Simno), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 290.
Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T XVIII, 763.
Vykintas Vaitkevičius, 2013, Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis.
Pateikėjas
[Paneriai, JM31] Pateikėja moteris, gim. 1931 m. Kergeliškėje, vieną kilometrą nuo Panerių, gyvena Paneruose. Gerai moka lietuvių ir lenkų kalbas, baigė 3 klases lietuvių mokyklos. Su vyru kalbėjo lenkiškai, su vaikais kalba lenkiškai ir lietuviškai, o su anūkais tik lietuviškai. Lanko pamaldas Kazokiškese lenkų kalba. Dirbo internate aukle.Audio įrašas
A te chlewy co tutaj jest, to jo, tam chlewy, gumna była i chlew był Kajrukszta, to Kajruksztow. To i teraz jeszcz`e Kajrukszta słychać, ich stond wywiezli, ostatni pan. (To to nie od tego dworu?) Od tego, od tego dworu, była lodownia tu koło drogi, potem dalej czwo.., kiedyś nazywali czworak, bo byli cztery kwatery. Tak, tak i tak, i tut byli, nu, robotniki, andynerysta nazywali sie. To już dużo lat. Jednym słowem, moj dziad, to taki drugi był pod lasem, taki samy, to tam mój dziad rodził sie, pod lasem w czworaku, takim samym był. A potem tutaj postawili ten, bo już on też struchlawszy, taki niaudały. A tu ob ten wo dom dziad`uk bajił, nu jak my szedli do kościoła, to dziaduk wstanie i wiele on pomięta, dziad`uk moj też żył osimdziesion sześć lat, i dziaduka ojciec dziwińdziesiont też lat żyli. To dziad`uk mówił, że tu spalił sia, tam był dwor okuratny, tam na przygórku , dalej za tym, ale wojną on spalił sie. A tutaj był świren, to on pokazywał dziad`uk do jakiego miejsca dostawili, i dwor postawili z tego. Nu i ten dwor on był, wie, musi czternastego roku, to jak wojna taka była. I ten dziad`uk mówił, że, jak powiedziać, nu kunigaiksztis , jak on tu był, on miał dziwindziesiont dziewieńć dworow. On jednego nie mi`ał, bo trzeba było wójska trzymać, to on jednego nia kupował. On specijalnie żeby nie trzymać ta wojska.
[a te xl’evy co tutaj jest/ to jo/ tam xl’evy/ gumna była i xl’ev był kajrukšta/ to kajrukštof// to i teras ješč`e kajrukšta słyxać/ ix stond vyv’ezl’i/ ostatn’i pan// (To to nie od tego dworu?) ot tego/ ot tego dvoru/ była l’odovn’a tu koło drog’i/ potem dal’ej čvo… kiedyś nazyval’i čvorak/ bo byl’i čtery kvatery// tak/ tak i tak/ i tut byl’i/ nu/ rubotn’ik’i/ andynerysta nazyval’i śe// to juž dužo l’at// jednym słovem/ moj dźat/ to tak’i drug’i był pod l’asem/ tak’i samy/ to tam muj dźat rodźił śe/ pod l’asem f čvoraku/ tak’im samym był// a potem tutaj postav’il’i ten/ bo juš on teš struxl’afšy/ tak’i n’audały// a tu op ten vo dom dźad`uk bajił/ nu jak my šed’l’i do kośćoła/ to dźaduk fstan’e i v’el’e on pom’enta/ dźad`uk moj teš žył ośimdźeśont šeść l’at/ i dźaduka ojćec dźiv’ińdźeśont teš l’at žyl’i// to dziad`uk muv’ił/ že tu spal’ił śa/ tam był dvor okuratny/ tam na pšygurku/ dal’ej za tym/ al’e vojno on spal’ił śe// a tutaj był śv’iren/ to on pokazyvał dźad`uk do jak’ego m’ejsca dostav’il’i/ i dvor postav’il’i s tego// nu i ten dvor on był/ v’e/ muśi čternastego roku/ to jak vojna taka była// i ten dźad`uk muv’ił že/ jak pov’edźać/ nu kun’igaikšt’is/ jak on tu był/ on m’ał dźiv’indźeśont dźev’eńć dvorof// on jednego n’e m’`ał/ bo čšeba było vujska čšymać/ to on jednego n’a kupovał// on spec’ijal’n’e žeby nie čšymać ta vujska]
