MERKINĖ

Merkinė – miestelis Varėnos rajone, Nemuno dešiniajame jo krante. Miestelyje veikia Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė, pastatyta 1888 m. ant XVI a. rotušės pamatų, kuri veikė iki 1940 m. Dabar čia yra įsikūręs kraštotyros muziejus. Merkinė pirmą kartą minima 1359 m. Naugardo metraštyje, ji buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Panemunės pilių gynybos sistemos punktas. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai. Miestelis įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vilnius-Krokuva (Lietuvių traktas). Po 1410 m. Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė ėmė plėstis, jau XV a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. XVI a. vidurys – XVII a. pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. 1549 m. LDK Žygimantas Augustas Merkinę užrašė Barborai Radvilaitei. Merkinė žymima visuose XVI a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiuose. 1648 m. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza. 1676 m. Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną. 1777 m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1831 m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. Merkinėje mokėsi rašytojas Vincas Krėvė, kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai.

Literatūra

Merkinės istorijos bruožai, sud. Algimantas Černiauskas, Henrikas Gudavičius, Vykintas Vaitkevičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004.
Miškinis, 2005, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, T. 2, kn. 2.
Merkinė. Mūsų Lietuva, T. I, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, 430 psl.
Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 257-259.
Mirosław Gajewski, 2002, Nasze podwileńskie ojczyzny, Wilno: Wydawnictwo Czas.
Machulak, Mieczysław, 2014, W dolinie Mereczanki, Połaniec.

Pateikėjas

[Merkinė, PB32] Pateikėjas vyras, gimęs 1932 metais netoli Merkinės, Bakanauskų vienkiemyje. Baigė 8 klases, dirbo vairuotoju. Moka lenkų, lietuvių ir rusų kalbas.

Audio įrašas

Moje dziady wyjechali jak kłopcy, nu już jedny byli żonaty. A żonaty byli i wszystkie pojechali do Ameryki na pieńć lat. [O, na zarobki?] Na zarobki, a wszystkie żony zostawili i po trzynaście dzieciaw zostawili w chacia. Nu i oni tam żyli i potym oni przyjachali. Nu i potym już mieli piniendzy, to moj dziad tu przyjechał, kupił, ot tu szed popa sznur taki, ziemi, to tu jedan kupił tam w dola, potym to moj dziad kupił, taki ten sznur tam już dzieści jaki dziesięć kiłometry, taki. Był, był, popa, te sznur, księdza sznur był tu jakiści, to dziad, nu nie dziad, mama mnie bajiła. A moja mama też tuty tutejsza, jej ojciec, mój dziedulek był st`arastam bat Mereczy. Nu i jak szedła wojna, już, już naczałas ta już, nu Ruskie z Niemcami, pa czternastym roku, to Ruskie tak mówili, chto bogaty, chto jakich ma służba, wszystkich Niemiec będzi wieszać. To tu dużo chto takie większe gospodarzy, takie, potym dziad moj, tam para koni, para krowy i wszystkie bat uciekali. Nu to, a potym już tam jak była rewolucja ruska tam, tam głody byli, nu to oni tutej bat naz`ad przylacieli już, tu już Niemcow nia było już. Tam Niemcy nikogo tam nia wi`esili, nic, nic. Bat Ruskie, bat mojego ojca wzieli w wójska, on miał już dziewietnaście lat miał. On tam był pięć lat w wójsku. [A gdzie pan był w wojsku?] Ja był tutej był w wójsku, koło Polszy, Bałtijsk, Jurbark tutaj, ja pławał, na morzu był, pięć lat. Pieńdziesiontym wyszłam, pieńdzieśionty pionty przyszł`am. Była taka, pieńć lat była, potym cztery laty, potym trzy laty już służby.
moje dźady vyjexal’i jak kłopcy/ nu juš jedny byl’i žonaty// a žonaty byl’i i fšys’k’e pojexal’i do ameryk’i na p’eńć l’at// [O, na zarobki?] na zaropk’i/ a fšys’k’e žony zostav’il’i i po čšynaśće dźećav zostav’il’i f xaća// nu i ońi tam žyl’i/ nu i potym ońi pšyjaxal’i// nu i potym juš m’el’i p’ińendzy/ to moj dźat tu pšyjexał/ kup’ił/ ot tu šet popa šnur tak’i/ źem’i/ to tu jedan kup’ił tam v dol’a/ potym to moj dźat kup’ił/ tak’i ten šnur tam juš dźeśći jak’i dźeśeńć kiłometry/ tak’i// był/ był/ popa/ ten šnur/ kśendza šnur był tu jak’iśći/ to dźat/ nu ńe dźat/ mama mńe bajiła// a moja mama tyš tuty tutejša/ jej ojćec/ muj dźedul’ek był st`arastam bat merečy// nu i jak šedła vojna/ juš/ juš načałas ta juš/ nu bat rusk’e z ńemcam’i/ pa čternastym roku/ to rusk’e tak muvil’i/ xto bogaty/ xto jak’ix ma słužba/ fšys’k’ix ńem’ec będźi v’ešać// to tu dužo xto tak’e v’eŋkše gospodažy/ tak’e/ potym dźat moj/ tam para końi/ para krovy i fšystk’e bat ućekal’i// nu to/ a potym juš tam jak była revol’uc’a ruska tam/ tam głody byl’i/ nu to ońi tutej bat naz`at pšyl’aćel’i juš/ tu juš ńemcof ńa było juš// tam ńemcy ńikogo tam ńa v`eśil’i/ ńic/ ńic//ale ot/ bat rusk’e/ bat mojego ojca vźel’i v vujska/ on m’ał juž dźev’etnaśće l’at m’ał// on tam był p’eńć l’at v vujsku// [A gdzie pan był w wojsku?] ja był tutej był v vujsku/ koło pol’šy/ bałt’ijsk/ jurbark tutaj/ ja płavał/ na možu był/ p’eńć l’at// p’eńdźeśontym vyšłam/ p’eńdźeśonty p’onty pšyšł`am// była taka/ p’eńć l’at była/ potym čtery l’aty/ potym čšy l’aty juš słužby//