DOTNUVA

Miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km. nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Dotnuvos pagrindinė mokykla, paštas. Šalia miestelio prateka upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardžio ir yra hidroniminės kilmės.

Gyvenvietė (Datinen) minima nuo XIV a. 1372 m. Nuo 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu. Prieš 1636 m. pastatyta Dotnuvos bažnyčia; kitą medinę bažnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. Bžostovskių iniciatyva įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla. 1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Už tai Rusijos imperijos valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną; du vienuoliai ištremti į Sibirą, vienas uždarytas į kalėjimą. 1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. XX a. 1-ojoje pusėje veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1937 m. įsteigta biblioteka. 1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas.

Literatūra

Dotnuva. Mūsų Lietuva, T. 2, 1965, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 447
Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajówsłowiańskich, Tom I, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 910

Pateikėjas

[Dotnuva, RS24] Pateikėjas vyras, gimęs 1924 Paberžės kaime netoli Dotnuvos. Atsikėlė į Dotnuvos miestelį pokario metais. Tarnavo kariuomenėje. Senelis buvo bajorų kilmės, kilęs nuo Krekenavos. Greitai nuskurdo ir pateikėjo tėvas jau žemės neturėjo, todėl tarnavo pas pasiturinčius šeimininkus. Baigė keturias klases lietuvių mokyklos. Kolūkio laikais dirbo vairuotoju. Atsimena, kad jo motina nemokėjo kalbėti lietuviškai ir vaikus mokino lenkiškų poterių. Dabar su žmona kalba lietuviškai.

Audio įrašas

Moja mama, moj dziadunia tu był jak to liczy sie powiedzieć jak dwara|ńin był. Dwara|ńin, a tego wie teraz mojej mamy siostry syn, on teraz jeździł do Wilna i on szuka teraz te dukumenty, jak zrobić. Mówił dla mnie mówi, wujaszak, i tobia, i ty beńdziesz dwara|ńin, zrobia mówi. A moj dziadunia, mamy ojciec, tam koło Krakanowa oni żyli, tam jest pochowana tegu i tam jegu ojcowia, tam on liczy sia już te miał dukumenty dwaranina. Szałuha a potam i teraz dzieci jego, jedni jak kścili Szałucha, a drugi tej sama ojca, Szaługa zrubiona po litewsku już. A tu Szałucha, Ignacy Szałucha. Jegu, moj dziaduni ojciac był Szałuha Ignacy, to w Krakienowie tej jest pochowany, my kiedy z Kiastutio pujedzim jeszcze paczszyć, może gdzie i najdziim mogiły. Moje wszystkia, mamy braci umarszy i nia |ma, oni wiadzieli wiencej. Taki Taodor mamy brat samy najstarszy, on wiedział, dzie pochowany ten dziaduniuś tam, ji wszystko. Tam koło ich wiencaj wiedział, a teraz, ni ja tym. O był pojachawszy Kias|tuk do Wilnia, to on mówił, tam gdzie ta beńdzie szukać tam, paczszeć dokumenty. Ja tam ten dwara|ńin, jak dawniej, to oni mieli tam wienksza prawa jaka tam była, a teraz przy Litwia tutej nia |ma, tyko tak dla intaresu. To widzi ot takia sprawy. Mieli, oni mieli , tam nie wiem wiela, swojej ziemi mieli wiela, potam, potam gdzie arandował jake tam foliwarki byli, jakie tam byli take dworki byli tam, niawielke, po siedymdziesiont, po sto aktarow byli, to takie byli, mnie mama upowiadała, że.... Moja mama po litewsku nia umiała, tyko po polsku, ksionżki o te, do kościołu te po polsku tyko czytała, a po litewsku nia umiała. Mama nasz i pacierzy, pamientam, ucziła po polsku. Taki buwała nia kalendarz, ala taki eªla... eªla... eªlamentarz, uczyła pienknie, pamientam jak dzisiaj, jak miał sześć lat, wszeńdzie tu uczy, ke o oń, koń, pamientam jak czszebyła tak czytać tak.
[moja mama/ moj dz’aduńa tů był jak to l’ičy s’e povʼedzʼecʼ jak dvara|ńin był// dvara|ńin/ a tego vʼe teras mojej mamy s’ostry syn/ on teraz jeźdz’ił do V’ilna i on šuka teras te důkumenty/ jak zrobʼicʼ// muv’ił dl’a mńe muv’i/ vujašαk/ i tobʼa/ i ty beńdz’eš dvara|ńin/ zrob’a muv’i // a moj dz’aduńa/mamy ojc’ec/ tam koło Krak’eªnova ońi žyl’i/ tam jest poxovana tegů i tam jegů uojcov’a/ tam on l’ičy s’eª juš te m’ał důkumenty dvarańina// Šałua a potam i teraz dz’ec’i jego/ jedńi jak ks’c’il’i Šałuxa/ a drug’i tej sama ojca/ Šaługa zrůb’onα po l’itefsku juš// a tu Šałuxa/ Ignacy Šałuxa// jegů/ moj dzʼaduńi ojcʼac był Šałuɤa Ignacy/ to f Krak’enov’e tej jest poxovany/ my k’edy s K’astut’o půjedz’im ješče pačšyc’/ može gdz’e i najdz’im mogʼiły// moje fšystk’eª/ mamy brac’i umaršy i ńea |ma/ ońi v’eªdz’el’i v’encej// tak’i Taodor mamy brat samy najstaršy/ on v’edz’ał/ dz’e poxovany ten dz’aduńus’ tam/ ji fšystko// tam koło ich vʼencaj vʼedzʼał/ a teras/ ńi ja tym// o był pojaxafšy K’ast`uk do V’ilńa/ to on muvʼił/ tam gdzʼe ta beńdz’e šukac’ tam/ pačšec’ dokumenty// ja tam ten dvara|ńin/ jak davńej/ to ońi m’el’i tam v’eηkša prava jaka tam była/ a teras pšy L’itv’ea tutej ńea |ma/ tyko tak dl’a intαresu// to vʼidzʼi ot takʼea spravy//m’el’i / ońi m’el’i / tam ńe v’em v’el’α/ svojej z’em’i m’el’i v’el’α/ potαm/ potαm gdzʼe αrandovał jak’e tam fol’ivark’i byl’i/ jak’e tam byl’i tak’e dvork’i byl’i tam/ ńeav’elk’e/ po s’edymdz’es’ont/ po sto αktarov byl’i/ to tak’e byl’i/ mńe mama ůpov’adała/ že...// moja mama po l’itefsku ńeª um’ała/ tyko po polsku/ ks’onšk’i o te/ do kos’c’ołu te po polsku tyko čytała/ a po l’itefsku ńeª um’ała// mama naš i pac’ežy/ pam’entam/ uč’yiła po polsku// tak’i buvała ńeª kal’endaš/ al’a tak’i eªl’a... eªl’a... eªl’amentaš/ učyła p’eηkńe/ pam’entam jak dz’is’aj/ jak m’ał šesc’ l’at/ fšeńdz’e tu učy/ ke o on/ koń/ pam’entam jak čše była tak čytac’ tak]