AUKŠTADVARIS
Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, 60 km į vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Pilaitės ežeru Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Miestelyje įkurtas Aukštadvario draustinis, stūkso Kartuvių kalnas. Miestelyje stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominyko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Gyvenvietėje yra Aukštadvario regioninio parko direkcija, išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais, veikia Aukštadvario vidurinė mokykla, Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius, mokykla-darželis, biblioteka, paštas, vandens jėgainė. X–XIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadinta Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis, 1640–1646 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą. 1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 1864 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams. XIX a. miestelis priklausė dvarininkams Malevskiams. 1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1918–1940 m. veikė progimnazija, 1940–1949 m. gimnazija, 1923–1927 m. – dvimečiai mokytojų kursai, 1923–1941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 1959–1980 m. – žemės ūkio technikumas, 1980–1989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla, nuo 1994 m. veikia VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius. Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė. 1959–1960 m. suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 1950–1992 m. tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras. 2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.
Literatūra
Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 228.Aukštadvaris. Lietuvių enciklopedija, I t., Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, 132.
Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118.
Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. I (A-Bangis), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976, 461.
Aukštadvaris 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 135-136.
Wysoki Dwór. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, T. XIV (Worowo – Żyżyn), Warszawa, 1895, 129.
Wysoki Dwór. Dwory i pałace pogranicza. (http://dworypogranicza.pl/index.php/litwa/52-wysoki-dwor).
Pateikėjas
[Aukštadvaris, IO23] Pateikėjas vayras, gimęs 1923 metais Būdoje netoli Aukštadvario, dabar gyvena Aukštadvaryje. Prisimena, kad anksčiau Aukštadvario apylinkėse žmonės kalbėjo lenkiškai. Baigė tris klases, mokėsi lietuvių mokyloje, tėvai nebuvo turtingi, turėjo 10 hektarų žemės. Su tėvais ir seneliais pateikėjas kalbėjo lenkiškai, kalba lenkiškai ir su savo vaikais. Moka lietuvių kalbą, skaito ir rašo lietuviškai.Audio įrašas
Byli takie sanki, zimowa, i wozy, już jak dzie do kościoła jechać, a teraz nie m`a. (A jak nazywali się te, którymi do kościoła jeździli?) Chto? (Wozik, czy jak?) Drapiaczek, drapiaczek. (A jak wyglądał ten drapiaczek?) Nu tak sama woz, ale teraz to gumowa, a kiedyści nie było tych gumowych, żalazna takie nu, pomalowane koły, czerwony, czy jak. Bukówki takia, siedzenia, dzie siedziać. Drapiaczki liczyli sia. (A ile osób mogło jechać tymi drapiakami?) Nu te, siedzenia tam tyko jakie trzy siondo, a tak tam z tyłu dzie możno, siońś dzie jaka. A tak na siedzenia to wiencej nie można jak trzy, we trzech. (Ale z tyłu to już niehonorowie?) Aby podjechać, daleko nie jedzie, taki z tyłu chtóry. Podwiezisz kogo, nu to gdzie, siońdzie, gdzie jest miejsce. (A zimą?) A zimo to sanki takie, niewielkie też, ta siedzenia na dwo.. dwama siońść, na przedzie taka ławka, tam możno jadnemu siońść, z tyłu. Obsiondo i jado.
[byl’i tak’e saŋk’i/ źimova/ i vozy/ juš jak dźe do kośćoła jexać// a teras ne m`a// (A jak nazywali się te, którymi do kościoła jeździli?) // xto// (Wozik, czy jak?) drap’aček/ drap’aček // (A jak wyglądał ten drapiaczek?) nu tak sama vos/ al’e teras to gum’in... ta gumova/ a k’`edyśći n’e było tyx gumovyx/ žalazna tak’e nu/ pomal’uvane koły/ červony/ čy jak// bukufk’i tak’a/ śedzen’a/ dźe śedźać// drap’ačk’i l’ičyl’i śa// (A ile osób mogło jechać tymi drapiakami?) // nu te/ śedzen’a tam tyko jak’e čšy śondo/ a tak tam styłu dźe možno/ śońś dźe jaka// a tak na śedzen’a to v’encej n’e možna jak čšy/ ve čšex// (Ale styłu to już niehonorowie?) // aby pod’jexać/ dal’eko n’e jedźi/ tak’i styłu xtury// podv’eźiš kogo/ nu to gdźe/ śońdźe gdźe jest m’ejsce// (A zimą?) a źimo to saŋk’i tak’e / n’ev’el’k’e teš/ ta śedzen’a na dvo.. dvama śońść/ na pšedźe taka łafka/ tam možno jadnemu śońść / styłu// opśondo i jado]