SALAKAS

Salakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, seniūnijos centras. Miestelyje yra Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, pastatyta 1906–1911 m. Stovi obeliskas, pastatytas 1930 m. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios vietoje, yra totorių kapinės. Miestelis garsėja Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidais. Pasakojama, kad miestelį įkūręs kunigaikštis Utenis. Kadaise šiose vietose buvo Lietuvos valdovų medžioklės centras. XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Salakas pirmąkart minimas 1387 m. LDK Jogailos rašte. 1552 m. minimas miestelis, vėliau gavęs turgaus ir prekymečių privilegiją. XVII a. 2-ojoje pusėje Salako vaitystę sudarė miestelis, Salako dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdijų. Šiaurės karo metu smarkiai degė. 1781 m. minima mokykla.

Literatūra

Salakas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. III, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 148 psl.
Salakas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. IX, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982, 614 psl.
Salakas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. III, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 613 psl.
Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI, 1880-1914, Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 59.

Pateikėjas

[Salakas, M34] Pateikėja moteris, gimusi 1934 metais netoli Salako, dabar gyvena Salake. Baigė 4 klases lietuvių mokyklos. Moka lietuvių ir lenkų kalbas, supranta rusiškai. Dirbo žemės ūkyje.

Audio įrašas

Wasołu była żyć, nu co, cztery my dzieci byli, dwie sios…, my dwie siostry, dwa braci, naszy papa był muzik`ant, grał na harm`oniji. [Piosenek dużo umiał?] Umarszy teraz, już nie ma, już siedymnaście lat, nu ji mama dobra wot, nu sześć lat tyko jak umarła. My żyli wasołu, teraz to ciężko. [A tata pieśni polskie śpiewał?] Śpiewał, on tam i niamieckie śpiewał, buwało my prosim jego, nam śpiewa, my smiejim sie, nie rozumim nic. Nu on tam musi uczył sie, nu nia wiem, jak tam, skąd on umiał. I mama nam spiawała buwała. [To Litwinów i nie było w tej Pagrundzie?] Nie, nia była. Tam Palaki byli wszyscy, Polacy. [A nie zostało?] Tam nic, teraz nic nie ma, gdzie poumierali [A może jakie dwory tam byli ?] Nie, nie, nia byli tam dworow, nijakich tam dworow. [I jak ludzie tam dużo ziemi mieli?] Nia pa dużo ziemi mieli, ala żyli dobrza. Na miejscu jaziory, jagody, las krug`om tak. [A rodzice ile hektarów mieli?] Siedym. [A dzieci w domu byli, czy służyli?] Nigdzia nia służyli, wszystkie wyrosli, nie służyli, wyrosli tak. Papka wykarmił, papa nas wszystkich, on muzykantam był, waseli grał, nu ji co tak o, i nie pj`anica był, nia pił, nu on wypiwał tam, wiesz jak ji, tyko nia swoja, jegu tam proszo na waselach, a tak on nie.
vasołu była žyć/ nu co/ čtery my dz’ec’i byl’i/ dv’e s’os/ my d’v’e s’ostry/ dva brac’i/ našy papa był muz’ik`ant/ grał na harm`oniji// [Piosenek dużo umiał?] umaršy teras/ ńe ma/ juš s’edymnas’c’e lat/ nu ji mama dobra vot/ nu szes’c’ l’at tyko jak umarła// my žyl’i vasołu/ teras to c’enško// [A tata pieśni polskie śpiewał?] śp’evał/ on tam i ńam’eck’e sp’evał/ buvało pros’im jego/ to nam sp’eva/ my sm’ejim s’e/ ńe rozum’im ńic// nu on tam mus’i uczył s’e/ nu ńa v’em’/ jak tam/ skont on um’ał// i mama nam sp’avała buvała// [To Litwinów i nie było w tej Pagrundzie?] ńe/ ńa była// tam pal’ak’i byl’i fšyscy/ pol’acy// [A nie zostało?] tam ńic/ teras ńic ńe ma/ gdz’e poum’eral’i [A może jakie dwory tam byli ?] ńe/ ńe/ ńa byl’i tam dvorof/ ńijak’ix tam dvorof// [I jak ludzie tam dużo ziemi mieli?] ńa pa dužo z’em’i m’el’i/ al’a žyl’i dobža// na m’ejscu jaz’ory/ jagody/ l’as krug`om tak// [A rodzice ile hektarów mieli?] s’edym// [A dzieci w domu byli, czy służyli?] ńigdz’a ńa słužyl’i/ fšystk’e vyrosl’i/ ńa słužyl’i/ vyrosl’i tak// papka vykarm’ił/ papa nas fšystk’ix/ muzykantam był/ vasel’i grał/ nu ji co tak o/ i ńe pj`ańica był/ ńa p’ił/ nu on vyp’ivał tam/ v’eš jak ji/ tyko ńa svoja/ jegu tam prošo na vasel’ax/ a tak on ńe//