ŠALČININKĖLIAI

Šalčininkėliai – gyvenvietė Šalčininkų rajone, tarp Šalčininkų (8 km) ir Jašiūnų (8 km), prie Visinčios upės. Šalčininkėlių seniūnaitija. Yra medinė Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1834 m.), Šalčininkėlių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-17041). Šalčininkėlius išgarsino Lenkijos pilotas Tadeusz Góra, kuris 1938 m. sklandytuvu PWS-101 nusileido miestelyje. Tai buvo pasaulio rekordas – 557,8 km įveikti iš Bezmiechowa Górna (netoli Svidniko) iki Šalčininkėlių nei karto nenusileidus. 2006 m. Šalčininkėlių mokykloje buvo atidengta šio įvykio atminimo lenta.

Literatūra

Šalčininkėliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. III (R–Ž), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360.
Šalčininkėliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. X (Samnitai-Šternbergas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983, 524.
Šalčininkėliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. IV (Simno-Žvorūnė),Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 151.
Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI, 49-50.
Machulak Mieczysław, 2005, W stronę Solecznik", Krosno: Wydawnictwo „Apla”.

Pateikėjas

[Šalčininkėliai, JR48] Pateikėja moteris, gim, 1984 metais Šalčininkėliuose. Baigė lenkų mokyklą, paskui mokėsi žemės ūkio technikume. Dalyvavo įvairiuose kolūkio renginiuose. Moka rusų ir gudų kalbas, su savo vaikais kalba lenkiškai.

Audio įrašas

A juszn`ik , a jusznik, eta wiecie jusznik ten kiedy gotowali, jak zakłujo parsiuka , to kto lubi, to z krwi tej gotowali ten juszn`ik. Ale ja jego nie lubiła. Juszn`ik da, ten juszn`ik był. (A jajeczniu?) Jajeczniu też robili, jajeczniu z mlekiem, z mlekiem. Krowa żeż była swoja, mleka swoja była, kury też byli swoje, jajki też byli swoje. To jajka tego wot rozmieszasz z tym mlekiem, kiedyś nie było tej oliwy, nie było przy mnie, w moim życiu oliwy nie było. My zawsze mieli, jak parsiuka zakłuli, my zawsze ten wot tluszcz, tego, u nas zawsze stało wiadro, tam bywa i wiencej tego tłuszczu. (Jego tapili?) Tapili, jego tapili prosto, w sagany kiedyś byli, kastrulkau ni był`o. Pamientam u nas była plitka, u nas tej gazawej plity też nie było, u nas była... Ja w ogółe wyrosła bez tyliwizora, u nas tyliwizora nie było, bo jego nie była za co kupić, tak ja i wyszła, już potym już brat kupił tyliwizor. U nas daże z poczontku, wiecia, co było, u nas daże światła nie było, my przy lampach żyli. Normalne lampy, j`eździli w Biniakoni, kuplali ta wo nafta kuplali, do lampy. Normalne lampy byli, takie wo, czyścili te szkły. (A łuczywo była?) I łuczywa była, pomniu , prawidłowa, stragali my wot eti wot łuczywo , na piec wo łożyli, da, i palili etu wot łuczynu .
[a jušn’`ik/ a jušn’`ik/ eta v’eće jušn’`ik ten k’edy gotoval’i/ jak zakłujo parśuka/ to kto l’ub’i/ to z krv’i tej gotoval’i ten jušn’`ik// al’e ja jego n’e l’ub’iła// jušn’`ik da/ ten jušn’`ik był/ da// (A jajeczniu?) jaječn’u teš rob’il’i/ jaječn’u z ml’ek’em/ z ml’ek’em// krova žeš była svoja/ ml’eka svoja była/ kury tež byl’i svoje/ jajk’i tež byl’i svoje// to jajka tego vot rozm’ešaš s tym ml’ek’em/ k’edyś nie było tej ol’ivy/ n’e było przy mn’e/ v moim žyću ol’ivy n’e było// my zafše m’el’i/ jak parśuka zakłul’i/ my zafše ten vot tłušč/ tego/ u nas zafše stało v’adro/ tam byva i v’encej tego tłušču// (Jego tapili?) tap’il’i/ jego tap’il’i prosto/ f sagany k’edyś byl’i/ kastrul’k`au n’i był`o// pam’entam u nas była pl’itka/ u nas tej gazavej pl’ity teš n’e było/ u nas była// ja v ogul’e vyrosła bes tyl’iv’izora/ u nas tyl’iv’izora n’e było/ bo jego n’e była za co kup’ić/ tak ja i vyšła/ juš potym juž brat kup’ił tyl’iv’izor// u nas daže spočontku/ v’eća/ co było/ u nas daže śv’atła n’e było/ my pšy l’ampax žyl’i// normal’ne l’ampy/ j`eźdźil’i v b’in’akon’i/ kupl’al’i ta vo/ nafta kupl’al’i/ do l’ampy// normal’ne l’ampy byl’i/ tak’e vo/ čyśćil’i te škły// (A łuczywo była?) i łučyva była/ pomn’u/ prav’idłova/ stragal’i my vot et’i vot łučyvo/ na p’ec vo łožyl’i/ da/ i pal’il’i etu vot łučynu]