RŪDNINKAI
Rūdninkai – gyvenvietė Šalčininkų rajone, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante. Gyvenvietėje yra Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, kaimo bendruomenės centras (nuo 2003 m.). Netoli dislokuotas II pulko mokymo štabas. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė bažnyčią (įkurta ir parapija) ir praplėtė medžioklės dvarą – pastatyti 3 mediniai rūmai, įrengti tvenkiniai ir parkas. Kiek atokiau girioje įrengti paviljonai (pro jų langus buvo šaudomi žvėrys) ir arklidės. Aptvertame plote ganėsi stumbrai, taurai, meškos. Per 1654–1667 m. ATR–Rusijos karą 1655 m. Rūdninkus sunaikino Rusijos kariuomenė. Gyvienvietė tapo kaimu ir privačia valda. Per 1863 metų sukilimą kovo mėn. L. Narbuto vadovaujami sukilėliai atrėmė RI kariuomenės pėstininkų ir kazokų puolimą. 1920–1939 m. Lenkijos suudėtyje. 1944 05 Rūdninkuose buvo dislokuotas Vietinės rinktinės dalinys. Sovietų valdžia ištrėmė 4 kaimo gyventojus. 1950–63 kaimas buvo apylinkės centras ir Naujųjų Rūdninkų kolūkio centrinė gyvenvietė. Pavadinimas kilęs iš žodžio „rūda“, kurią kasė miške aplink kaimą.
Literatūra
Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. III (Masaitis-Simno), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 579.Rudniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, T. IX (Pożajście – Ruksz), Warszawa, 1888, 937.
Rūdninkai. Mūsų Lietuva, T. I, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, 215 psl.
Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno), Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 579.
Rudniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, T. IX (Pożajście – Ruksz), Warszawa, 1888, 937 – 938.
Rūdninkai. Mūsų Lietuva, T. 1, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, 215.
Pateikėjas
[Rudninkai, MM24] Pateikėja moteris, gimusi 1924 metais. Gimė ir visą laiką gyvena Rudninkuose. Baigė 4 klases lenkų mokyklos. Su savo tėvais kalbėjo lenkiškais, nors tėvai tarpusavi kalbėjo gudiškai. Dabar šeimoje kalba lenkiškai, lanko pamaldas lenkų kalba vietinėje bažnyčioje.Audio įrašas
Jak zmar ojciec męża ja pracowała wtedy na fermie i późno przychodziła do domu. Nu i przyda, zakryja drzwi, już on śpi, nu i ja łożam sia spać. Tylko czuja raz w sieniach tak czyk, jak światło zapaliło sie, ukluczaciel zapalił się. Ja myśa sobia, co takiegoż, ja wyluczyła te światło, już on tam czykać nie może ten ukluczaciel . Nu ale ja jemu nic nie mówiła. Potym na druga noc ja i znów słysza, i znów czyk ukluczaciel . Ja na jego mówia, czy ty mówia słyszysz. A on mówi, a co. Ja mówia, ta jak mówia ktoto w sieniach, mówia, światło pali. Tylko czyk mówi ukluczacial . A on mówi, słysza. Tak ja mówia, idzim zobaczym, czy pali sie światło w sieniach. On mówi, ja nie pójda, ja bojam sia. Nu chodź, mówia, ja pójda na przedzia, a ty idź z tyłu. Nu i przyszł`a ja, odkryła te drzwi, nu ciemno, jak i było ciemno, tak i było, tego światła nie było. To tak kilka razy my słyszeli, a potym ja poszła do spowiedzi i mówia ksiendzu, mówia, proborszczu, co takiego, mówia, może w mieszkaniu trzeba poświeńcić, czy co. A on mówi, to ta, to dusza mówi tutaj jest do czszydziestego dnia.
[jak zmar ojćec menža ja pracovała ftedy na ferm’e i puźno pšyxodźiła do domu// nu i pšyda/ zakryja džv’i/ juš on śp’i/ nu i ja łožam śa spać// tyl’ko čuja raz v śen’ax tak čyk/ jak śv’atło zapal’iło śe/ ukl’učaćel’ zapal’ił śe// ja myśa sob’a/ co tak’egoš/ ja vykl’učyła te śv’atło/ juš čykać n’e može ten ukl’učaćel’// nu al’e ja jemu n’ic n’e muv’iła// potym na druga noc ja i znuf słyša/ i znuf čyk ukl’učaćel’// ja na jego muv’a/ čy ty muv’a słyšyš// a on muv’i/ a co// ja muv’a/ ta jak muv’a ktoto v śen’ax/ muv’a/ śv’atło pal’i// tyl’ko čyk muv’i ukl’učaćal’// a on muv’i/ słyša// tak ja muv’a/ idźim zobačym/ čy pal’i śe śv’atło f śeniax// on muv’i/ ja n’e pujda/ ja bojam śa// nu xoć/ muv’a/ ja pujda na przedźa/ a ty ić s tyłu// nu i przyšł`a ja/ otkryła te džv’i/ nu ćemno/ jak i było ćemno/ tak i było/ tego śv’atła n’e było// to tak kil’ka razy my słyšel’i/ a potym ja pošła do spov’edźi i muv’a kśendzu/ muv’a/ proboršču/ co tak’ego/ muv’a/ može v m’eškan’u tšeba pośv’eńćić/ čy co// a on muv’i/ to ta/ to duša tutaj muv’i jest do čšydźestego dn’a]